Dantų akmenys – kietos dantų apnašos, kurios neretai tampa pagrindine, įvairių burnos ertmės ligų atsiradimo priežastimi. Dantų akmenų atsiradimui didžiausią įtaką daro netinkama burnos higiena, tačiau jų susiformavimą gali lemti ir kiti veiksniai. Įprastai ant dantų paviršiaus kaupiasi minkštos apnašos, bakterijos ir maisto likučiai, kuriuos nesudėtingai galima pašalinti dantų šepetėliu, tarpdančių siūlu bei kitomis dantų priežiūros priemonėmis. Netinkamai valant dantis ir visą burnos ertmę, minkštos apnašos pašalinamos blogai, todėl ilgainiui jos virsta kietomis apnašomis, paprasčiau vadinamais dantų akmenimis. Dantų akmenys susiformuoja labai greitai. Tarpdančiuose esantys maisto likučiai ir kitos apnašos, dantų akmenimis gali virsti jau po 4-6 dienų. Susidariusius dantų akmenis pašalinti galima tik odontologo kabinete, atliekant profesionalią burnos higienos procedūrą.
Gendantys dantys ir įvairios burnos ertmės ligos – problemos, su kurioms rečiau ar dažniau susiduria beveik visi žmonės. Dažniausiai pacientai į odontologo kabinetą atvyksta tik tuomet, kai jaučia nemalonius pojūčius burnos ertmėje arba pastebi akivaizdžius dantų gedimo požymius. Dantų akmenų atsiradimo problemą daugelis žmonių ignoruoja ir pastebėję pirmąsias kietas apnašas burnos ertmėje tikrai neskuba užsirašyti pas burnos higienistą. Reikėtų žinoti, kad tinkamu laiku neatliktas dantų akmenų šalinimas gali įtakoti labai rimtas burnos ertmės ligas, o kartais – net dantų netekimą. Todėl tikrai nereikėtų manyti, jog dantų akmenys yra tik estetinė, dantų būklei neigiamos įtakos nesukelianti problema. Taip pat reikėtų nepamiršti, kad dantų akmenys gali susidaryti ne tik virš dantenų, bet ir po dantenomis. Po dantenomis susikaupusių akmenų beveik neįmanoma pastebėti, tačiau jų laiku nenuvalius iškyla labai didelė, sunkių periodonto ligų grėsmė. Norint išvengti liūdnų pasekmių ir sudėtingų ligų, profesionali burnos higiena turėtų būti atliekama reguliariai, bent du kartus per metus.
Kas skatina dantų akmenų atsiradimą?
Nors netinkama burnos higiena yra pagrindinė dantų akmenų susidarymo priežastis, tačiau su šia problema gali susidurti net ir nepriekaištingai burnos higiena besirūpinantys žmonės, kurie tinkamai valo dantis ir reguliariai naudoja visas rekomenduojamas dantų ir burnos ertmės priežiūros priemones. Dantų akmenys taip pat gali susiformuoti bet kuriame gyvenimo tarpsnyje, tiek ankstyvoje jaunystėje, tiek senatvėje. Pagrindinės priežastys, dėl kurių dažniausiai susiformuoja dantų akmenys yra:
- Netaisyklingas dantų valymas. Svarbu ne tik reguliariai, ryte ir vakare valyti dantis, bet ir valyti juos itin kruopščiai. Dantų šepetėliu reikia išvalyti visus, net ir sunkiai pasiekiamus dantis. Dantų valymo procesas turėtų trukti ne mažiau nei dvi minutes. Dantų šepetėliu reikia valyti ne tik vidinę ir išorinę dantų pusę, bet ir liežuvį bei visą burnos ertmę. Dažnai žmonės dantų valymo procesą atlieka blogais judesiais. Reikėtų atsiminti, kad dantys turėtų būti valomi sukamaisiais judesiais. Danties valymą reikėtų pradėti nuo dantenų, kylant link dantų paviršiaus. Šių elementarių taisyklių nesilaikymas – viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių formuojasi dantų akmenys.
- Papildomų priemonių nenaudojimas. Net ir itin kruopščiai valant dantis dantų šepetėliu, tikrai nepavyks deramai išvalyti tarpdančių ir kitų, sunkiai pasiekiamų terpių burnos ertmėje. Nemažai žmonių dantų ir burnos ertmės valymui naudoja tik dantų pastą ir dantų šepetėlį. Naudojant tik šias priemones, tikrai neįmanoma išvalyti visų apnašų, o nepasiektos minkštos apnašos ilgainiui virsta dantų akmenimis. Į burnos higienos rutiną būtina įtraukti kokybišką dantų skalavimo skystį, tarpdančių siūlą arba/ir specialų, tarpdančių šepetėlį.
- Netinkamai pasirinktos dantų priežiūros priemonės. Neretai akmenys susidaro ir dėl to, kad pacientai naudoja jiems netinkančias dantų pastas ar dantų šepetėlius. Turint jautrias dantenas reikėtų naudoti itin minkštą, nedirginantį dantų šepetėlį. Per kietas dantų šepetėlis gali sukelti kraujavimą ir diskomforto pojūtį burnos ertmėje. Taip pat svarbu pasirinkti tinkama sudėtimi pagrįstas dantų pastas bei burnos skalavimo skysčius. Šias priemones visada rekomenduojama rinktis ne savarankiškai, o atsižvelgiant į odontologo rekomendacijas.
- Netaisyklingi kramtymo įpročiai. Nemažai žmonių yra įpratę kramtyti tik viena žandikaulio puse. Šis netaisyklingas įprotis taip pat skatina dantų akmenų atsiradimą. Visų pirma, kramtant tik viena žandikaulio puse, kita pusė lieka „be darbo“ ir niekada neatlieka kramtymo funkcijos, todėl ilgainiui gali prasidėti kaulo irimo procesai. Antra, minkštosios apnašos sėkmingai valosi ir savarankiškai, valgant kietą maistą. Jeigu kietas maistas kramtomas tik viena žandikaulio puse, kita žandikaulio pusė lieka nenuvalyta, taigi toje pusėje greičiau formuojasi dantų akmenys.
- Blogi mitybos įpročiai. Minkštas, daug cukraus ir saldiklių turintis maistas, įvairūs gazuoti gėrimai, alkoholis padidina apnašų kaupimo tikimybę. Kietas maistas, vaisiai, daržovės ne tik sumažina dantų akmenų atsiradimo riziką, bet ir pašalina dalį susikaupusių apnašų. Todėl sveiką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės dažnai susiduria su šiek tiek mažesne dantų akmenų atsiradimo rizika nei žmonės, kurie turi žalingų įpročių.
- Druskos trūkumas organizme. Druskos trūkumas organizme neretai įtakoja įvairias lėtines ligas, o taip pat ir dantų akmenų susidarymą.
- Reguliariai neatliekama profesionali burnos higiena. Profesionali burnos higiena turėtų būti atliekama reguliariai, bent du kartus per metus, o tam tikrais atvejais – ir dažniau. Net ir kruopščiai valant dantis dantų šepetėliu, naudojant tarpdančių siūlą ir kitas burnos ertmės priežiūros priemones, nepavyks visiškai išvengti apnašų kaupimosi. Profesionali burnos higiena – efektyviausias ir vienintelis tikrai pasiteisinantis metodas, užkertantis kelią dantų akmenų susidarymui ir rimtesnėms burnos ertmės ligoms.
- Tam tikrais atvejais, dantų akmenų atsiradimą gali įtakoti ir genetiniai veiksniai, tokie kaip seilių cheminė sudėtis ir pan.
Dantų akmenų poveikis sveikatai
Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog plika akimi matomos kietos dantų apnašos, kitaip vadinami dantų akmenys yra tik estetinė problema – toli gražu taip nėra. Ką tik susiformavusios kietosios dantų apnašos įprastai būna šviesios gelsvos spalvos. Tokios spalvos akmenys gali sukelti tam tikras, bet ne pačias rimčiausias burnos ertmės ligas. Ilgainiui nevalomos kietosios apnašos po truputį keičia savo spalvą, tampa tamsesnės. Pilkos ar tamsesnės rudos spalvos akmenys kelia žymiai didesnę grėsmę dantenų bei dantų būklei. Juodos spalvos dantų apnašos yra pačios pavojingiausios, jos gali lemti labai rimtas periodonto ligas.
Nepriklausomai nuo apnašų spalvos, dantų akmenys yra pakankamai pavojingi. Visų pirma, dantų akmenys beveik visada sukelia nemalonų burnos kvapą, kurį jaučia ne tik pats žmogus, bet ir jį supanti aplinka. Taip pat kietose apnašose yra ir plika akimi nematomų mikroorganizmų, kurie gali sukelti dantų karieso išsivystymą. Dantų kariesas lemia kietųjų audinių irimą, dėl kurių dantyje susiformuoja skylė. Ilgą laiką nevalomi dantų akmenys neretai sukelia diskomforto pojūtį burnos ertmėje, sunkiai gydomus dantenų uždegimus. Prasidėjus dantenų uždegimui, dantenos praranda sveiką įvaizdį, rausvą spalvą. Jos tampa jautresnės, paburkusios, kraujuoja vos prisilietus. Jeigu dantų akmenys nevalomi labai ilgą laikotarpį, gali išsivystyti ir periodontitas. Periodontitas, kitaip vadinama parodontozė – labai sunkus uždegiminis procesas, nuo kuriuo kenčia ne tik dantenos, bet ir aplink dantį esantis kaulas. Išsivysčius periodontitui kaulas ima nykti, dantys pradeda klibėti. Blogiausiu atveju – pacientas gali netekti dantų.
Taigi, nors daugeliui žmonių atrodo, jog burnos ertmėje susiformavę dantų akmenys yra antraeilė, didelio susirūpinimo neverta problema, taip tikrai nėra. Kietos apnašos gali sukelti labai rimtas burnos ertmės ligas. Gingvitas, kariesas, periodontitas – burnos ertmės ligos, su kuriomis tikrai galima susidurti ignoruojant dantų akmenų atsiradimo problemą. Norint išvengti šių rūpesčių, pastebėjus pirmuosius dantų akmenų atsiradimo požymius, reikėtų nedelsti ir kuo skubiau apsilankyti pas burnos higienistą, kuris atliks profesionalų burnos ertmės higieninį valymą.
Prevencija
Dantų akmenys – problema, su kuria anksčiau ar vėliau susiduria beveik visi žmonės. Norint maksimaliai sumažinti dantų akmenų atsiradimo riziką, reikėtų imtis tam tikrų prevencinių priemonių, užkertančių kelią kietų apnašų kaupimuisi burnos ertmėje. Taigi, kaip sumažinti dantų akmenų atsiradimo tikimybę? Ir kokiomis priemonėmis galima pašalinti jau susiformavusius dantų akmenis?
- Kruopšti burnos ertmės higiena. Visų pirma – reguliarus ir kruopštus dantų valymas šepetėliu, tiek iš išorinės, tiek iš vidinės dantų pusės. Burnos ertmės higiena neturėtų apsiriboti tik dantų valymu. Dantų šepetėliu reikia kruopščiai valyti ne tik dantis, bet ir dantenas, liežuvį, žandų sritį. Į burnos ertmės priežiūros priemonių arsenalą būtina įtraukti ir tarpdančių siūlą arba tarpdančiams skirtą šepetėlį, taip pat burnos skalavimo skystį.
- Burnos ertmės valymas po valgio. Nevalomi, burnoje per ilgą laiką užsilikę maisto likučiai – viena pagrindinių apnašų atsiradimo priežasčių. Norint sumažinti apnašų kaupimosi tikimybę, po kiekvieno pavalgymo, rekomenduojama kruopščiai išskalauti burnos ertmę skalavimo skysčiu arba bent jau vandeniu.
- Taisyklingi mitybos įpročiai. Minkštas, daug saldiklių, cukraus ir angliavandenių turintis maistas, ženkliai padidina dantų akmenų formavimosi tikimybę. Visų mėgstami saldainiai, tortai, džiovinti vaisiai, bulvių traškučiai ir panašūs gardėsiai tikrai nepasitarnauja nepriekaištingos burnos ertmės būklės labui. Prie apnašų kaupimo labai prisideda ir gazuoti gėrimai, alkoholis, tabakas. Norint sumažinti dantų akmenų atsiradimo riziką, reikėtų rinktis kietesnį maistą, valgyti daug daržovių, kietesnių vaisių.
- Profesionali burnos higienos procedūra. Jau susiformavusių dantų akmenų tikrai nepavyks pašalinti savarankiškai, nes jie itin stipriai prisitvirtina prie danties paviršiaus. Dantų akmenis galima pašalinti tik profesionalios burnos higienos metu. Šios procedūros metu burnos higienistas efektyviai pašalina susikaupusius dantų akmenis, atlieka dantų poliravimą ir laiku užkerta kelią sudėtingesnėms burnos ertmės ligoms. Standartiškai šią procedūrą rekomenduojama atlikti bent du kartus per metus. Tačiau ši taisyklė turi nemažai išimčių. Jeigu pacientas rūko, netaisyklingai valo dantis, nenaudoja papildomų burnos ertmės priežiūros priemonių, valgo daug cukraus ir angliavandenių turintį maistą, dažnai mėgaujasi gazuotais gėrimais ar serga tam tikromis dantenų ligomis, šią procedūrą reikia atlikti dažniau.
Dantų skausmas ir įvairios burnos ertmės ligos – itin nemalonūs sveikatos sutrikimai, su kuriais tikrai nenori susidurti nei vienas žmogus. Dantų ir dantenų ligos ne tik kelia nemalonius pojūčius, bet ir dažnai reikalauja nemenkų finansinių išlaidų. Prevenciniai vizitai pas burnos higienistą ir odontologą – vienintelė racionali išeitis, norint užkirsti kelią dantų akmenims bei sunkiai gydomos burnos ertmės ligoms. Nemažiau svarbi ir asmeninė burnos higiena. Tik išsiugdžius taisyklingus burnos higienos įpročius, galima efektyviai pašalinti maisto likučius ir kitas apnašas, dėl kurių ilgainiui galėtų susiformuoti dantų akmenys. Svarbiausia suprasti, jog norint džiaugtis nepriekaištinga dantų būkle ir gražia šypsena, reikia įdėti nemažai darbo ir kiekvieną dieną kruopščiai prižiūrėti dantis.
