Fluoras – mikroelementas, kuris įprastai daro teigiamą įtaką mūsų dantims, padeda palaikyti gerą jų būklę. Mažai kas žino, tačiau per didelis fluoro kiekis pasižymi atvirkštiniu poveikiu. Dantų fluorozė – nekariozinės kilmės dantų defektas, kuris atsiranda tada, kai formavimosi ir vystymosi metu dantų audiniai yra pažeidžiami per dideliu fluoro kiekiu. Dantų fluorozė gali pasireikšti tiek vaikams, tiek suaugusiems žmonėms. Ją galima pastebėti ir pieniniuose, ir nuolatiniuose dantyse. Nuolatinių dantų emalio formavimasis įprastai prasideda nuo 5-6 vaiko gimimo mėnesio ir tęsiasi iki 8-9 metų. Būtent šiame gyvenimo tarpsnyje atsiranda didžiausia dantų fluorozės rizika.
Dantų fluorozę galima suskirstyti į tris stadijas – lengvą, vidutinę ir sunkią. Pasireiškus lengvam dantų fluorozės pažeidimui, danties paviršiuje galima įžvelgti vos pastebimas, baltas, matines emalio dėmeles. Pasireiškus šiek tiek sudėtingesniam dantų fluorozės pažeidimo laipsniui, danties paviršiuje susiformuoja ryškesnės, horizontalias linijas primenančios fluorozės dėmelės, kurios susiliedamos tarpusavyje dažnai sudaro debesėlio formą. Pasireiškus trečiam, sunkiausiam dantų fluorozės pažeidimo laipsniui, dėmelių spalva dažniausiai būna ne šviesi, o tamsiai geltona ar net ruda. Esant sunkesniam pažeidimui, gali atsirasti ir pigmentinės dėmės, emalio ištrupėjimai, duobelės, nelygumui. Tokiais atvejais susiduriama ir su didesne ėduonies rizika, nes duobelėse greičiau kaupiasi įvairios apnašos.
Kas sukelia dantų fluorozę?
Nors per didelis fluoro kiekis yra pagrindinė dantų fluorozės atsiradimo priežastis, tačiau norint turėti sveikus dantis, fluoras yra vienas svarbiausių ir reikalingiausių mikroelementų, todėl jo visiškai atsisakyti tikrai negalima. Dėl šios priežasties, tam tikrą fluoro kiekį galima rasti beveik kiekvienos dantų pastos ar kitos dantų priežiūros priemonės sudėtyje. Naudojant priemones, kurių sudėtyje yra fluoro, ženkliai sumažinama ėduonies atsiradimo rizika, stabdomas jo progresavimas. Fluoro galima rasti ne tik dantų priežiūros priemonėse, bet ir įprastuose maisto produktuose, tokiuose kaip žuvis, bulvės ir pan. Didžiausią kiekį fluoro žmogus įprastai gauna iš geriamojo vandens. Todėl geriant geriamąjį vandenį visada reikėtų įsitikinti, ar jis atitinka nustatytus reikalavimus ir jame esanti fluoro koncentracija, neviršija rekomenduojamos normos.
Pagrindinės priežastys, dėl kurių išsivysto dantų fluorozė:
- Ilgalaikis geriamojo vandens, kurio sudėtyje yra didesnė nei rekomenduojama fluoro norma, vartojimas. Fluoro kiekis geriamajame vandenyje turėtų būti ne didesnis nei 0.5 – 0.8 mg/l.
- Per dažnas maisto produktų, sudėtyje turinčių daug fluoro vartojimas (ši taisyklė ypatingai galioja vaikams, kurie dažnai vartoja tokius produktus dantų formavimosi metu);
- Netinkamas dantų pastos, burnos skalavimo skysčio ar kitų dantų priežiūros priemonių, sudėtyje turinčių daug fluoro, išskalavimas.
- Dantų priežiūros priemonių, sudėtyje turinčių per daug fluoro naudojimas. Reikėtų nepamiršti, kad dantų pastoje, kurią naudoja vaikai, fluoro norma turėtų būti 2-3 kartus mažesnė, nei pastoje, kurią naudoja suaugę žmonės.
Dantų fluorozės simptomai
Dantų fluorozei būdingų simptomų yra labai daug. Didžioji dalis simptomų yra susiję su plika akimi matomais, estetiniais dantų paviršiaus pokyčiais. Pasireiškus sunkesniam dantų fluorozės pažeidimo lygiui, dažnai jaučiami ir nemalonūs pojūčiai, skausmai burnos ertmėje. Pagrindiniai simptomai, išduodantys apie atsiradusią dantų fluorozę yra:
- Ant dantų paviršiaus atsiradusios baltos, gelsvos, rudos arba juodos dėmės;
- Matinis dantų paviršius;
- Dantų kraštų nelygumai;
- Dėmėmis padengtas naujai išdygusių dantų emalis;
- Nuolatinis dantų skausmas ir jautrumas;
- Pigmentinės dėmės ant dantų paviršiaus;
- Dantų trupėjimas.
Dantų fluorozė yra liga, kuri visų pirma neigiamai paveikia pirminę dantų išvaizdą. Todėl pastebėjus bent vieną iš galimų dantų fluorozės požymių, reikėtų nedelsti ir kuo skubiau kreiptis į odontologą, kuris padės priimti teisingus sprendimus, mažinančius šios ligos progresą.
Dantų fluorozės gydymas
Dantų fluorozė yra pakankamai klastinga ir nemaloni liga. Norint išvengti dantų fluorozės, visų pirma reikėtų laikytis kelių taisyklių, kurios efektyviai sumažina šios ligos išsivystymo riziką. Dažniausiai dantų fluorozės problema atsiranda dėl nuolatinio, per didelį fluoro kiekį turinčio geriamojo vandens vartojimo. Todėl tiek geriant vandenį, tiek naudojant jį maisto gamybai, labai svarbu įsitikinti, ar jame esantis fluoro kiekis neviršija rekomenduojamos normos. Taip pat reikėtų gerai susipažinti su maisto produktais, kurie sudėtyje turi daug fluoro ir nevartoti jų per daug. Arbata, žuvis, jūros kopūstai, bulvės, jūros gėrybės – gaminiai, kurie savo sudėtyje turi labai daug fluoro, todėl jais tikrai nereikėtų piktnaudžiauti. Derėtų atsakingai pasirinkti ir dantų priežiūros priemones, sudėtyje turinčias fluoro. Tokios priemonės padeda palaikyti gerą dantų būklę, tačiau reguliariai naudojant priemones, kurių sudėtyje yra labai didelis fluoro kiekis, taip pat padidėja dantų fluorozės atsiradimo tikimybė. Todėl dantų priežiūros priemones visada reikėtų pasirinkti ne savarankiškai, o vadovaujantis odontologo rekomendacijomis. Kalcis – dar vienas efektyvus įrankis kovai prieš dantų fluorozę. Kalcis neutralizuoja fluorą, todėl į savo mitybos racioną reikėtų įtraukti daugiau maisto produktų, sudėtyje turinčių kalcio. Teigiamai pasitarnauja ir C vitaminas. Jis pagreitina fluoro išsiskyrimą iš organizmo.
Jeigu jau įžvelgiate pirmuosiuos dantų fluorozės požymius, reikėtų nedelsiant kreiptis į odontologą, kuris, atsakingai įvertinęs dantų fluorozės pažeidimo lygmenį, paskirs individualiam atvejui labiausiai tinkantį gydymo būdą. Įprastai dantų fluorozės gydymas yra atliekamas vienu iš šių metodų:
- Dantų balinimas. Esant lengvam dantų fluorozės pažeidimo lygiui ir norint pašalinti tik neestetiškai atrodančias dėmeles, įprastai atliekama dantų balinimo procedūra, kuri efektyviai išsprendžia ant danties paviršiaus atsiradusių dėmių problemą. Jos metu pašviesinama danties paviršiaus spalva, kuri susilieja su dėmelėmis. Dėl šios priežasties, dėmelės įprastai tampa nepastebimos plika akimi.
- Mikroabrazija. Šis gydymas įprastai taikomas esant šiek tiek sunkesnei dantų fluorozės formai. Mikroabrazijos metu atliekamas danties ėsdinimas, kol pasiekiami po emalio sluoksniais esantys oro tarpai, susidarę dėl fluorozės. Tuomet dantis padengiamas specialia medžiaga, vadinama derva, kuri sėkmingai užpildo oro tarpus.
- Plombavimas. Jeigu dantų fluorozė įtakoja ne tik estetinius danties pokyčius, bet ir skausmą, nemalonius pojūčius burnos ertmėje, taip pat jeigu pastebimi emalio paviršiaus pakitimai, tuomet atliekamas dantų plombavimas. Siekiant estetiškai nepriekaištingo rezultato, plomba galima padengti ir visą danties paviršių.
- Protezavimas. Šis metodas taikomas vyraujant itin sunkiam dantų fluorozės pažeidimo lygiui. Jeigu dantys yra pažeisti, o jų forma pakitusi, tuomet dantų protezavimas yra geriausia išeitis. Pasitelkiant protezavimo priemones efektyviai atstatoma pakitusi dantų forma, o dantims grąžinamos pirminės kramtymo funkcijos.
Dantų fluorozė yra pakankamai dažnai pasireiškianti liga, kurios atvejų pasaulyje sparčiai daugėja. Fluorozės pažeisti dantys kartais susiduria tik su estetiniais pokyčiais, tačiau dažniausiai ši liga neigiamai paveikia ir emalio cheminę struktūrą. Norint išvengti dantų fluorozės, reikėtų atidžiai stebėti geriamajame vandenyje esančius fluoro rodiklius, išsiugdyti teisingus burnos higienos įpročius, jausti saiką valgant fluoru praturtintus maisto produktus bei imtis visų kitų rekomenduojamų prevencinių priemonių. Kruopščiai laikantis visų rekomendacijų, tikrai įmanoma ženkliai sumažinti dantų fluorozės atsiradimo tikimybę. Jeigu jau pastebėjote tam tikrus dantų fluorozei būdingus požymius, reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju odontologu, kuris tikrai pasiūlys geriausią sprendimą, kaip kovoti su šia liga.
