Dantenų ligos aplanko stebėtinai didelę dalį žmonių, perkopusių 35 metus. Anot statistikos, net virš 90 % pasaulio populiacijos susiduria su lengvesne dantenų uždegimo forma – gingivitu. Vis dėlto, nors šis susirgimas yra ganėtinai lengvai išgydomas, uždelstas gali peraugti į sunkesnes dantenų ligų formas ir sąlygoti neatitaisomus padarinius.
Kas yra gingivitas?
Gingivitas – tai viena iš dažniausiai pasitaikančių dantenų ligų, kurias nagrinėja periodontologija. Gingivitas yra infekcinė uždegiminė liga, apimanti aplink dantis esančius audinius, pavyzdžiui – dantenas, šaknies cementą, danties kaulą ar periodonto raištį. Šį susirgimą paprastai sukelia bakterinės apnašos, tad gingivitas neretai vadinamas bakteriniu gingivitu. Natūralu, jog mūsų burnoje gyvuoja virš 400 skirtingų rūšių bakterijų, tačiau didelė jų dalis nekelia jokio pavojaus ir yra būtina burnos ertmės mikroflorai. Visgi šis gerųjų ir blogųjų bakterijų balansas gali sutrikti dėl įvairių priežasčių, viena iš jų – ties dantimis ir dantenomis susidariusios apnašos. Nenuvalytos apnašos suteikia puikią terpę bakterijų dauginimuisi bei sąlygoja jų sukietėjimą – taigi dantų akmenų susidarymą. Bakterijų sukeltas dantenų uždegimas yra progresuojanti liga, kuri su laiku gali išaugti į periodontitą ir baigtis dantų netekimu.
Nors bakterinis gingivitas yra dažniausiai pacientams pasireiškianti forma, sukeliama uždegimo, gingivitas gali būti ir kitų tipų:
- Nebakterinis gingivitas. Kitaip nei bakterinis, nebakterinis gingivitas nėra sukeliamas minkštųjų apnašų, o kitų, netiesiogiai susijusių veiksnių, tokių kaip odos ligos, alergijos (pavyzdžiui, alerginė reakcija į kramtomojoje gumoje esančias medžiagas), fizinės traumos, vitamino C trūkumas ar hormonų disbalansas.
- Opinis-nekrozinis gingivitas. Šis tipas pasižymi rimtesniais padariniais – ant dantenų atsiradusiomis opomis, primenančiomis kraterių pavidalą. Tokios opos išsiskiria raudonos spalvos kraštais, vadinamais eritema, ir yra pasidengusios nuvalomomis pilkšvomis apnašomis. Opinis-nekrozinis gingivitas pasireiškia kur kas intensyvesniu skausmu ir graužimu, taip pat nuo menkiausio prisilietimo kraujuojančiais opos audiniais. Tokio tipo gingivitu dažniausiai suserga žmonės, kurie yra ypač apleidę burnos higieną, uždelsę susirgimų gydymą, turi žalingų įpročių, stokoja vitaminų bei patiria didelį psichologinį stresą – dažnai tai ne vienos priežasties sukeltas susirgimas, o visų kartu. Negydomas ar uždelsto gydymo opinis-nekrozinis gingivitas gali sukelti pūlingų židinių bei paskatinti nekrozę.
- Hipertrofinis gingivitas. Šis susirgimas pasireiškia pernelyg dideliu dantų šaknis dengiančių audinių augimu bei dantenų suragėjimu. Galimos priežastys yra tam tikri vaistai arba atsiradęs hormonų disbalansas.
- Atrofinis gingivitas. Toks gingivitas sukelia dantenų nykimą, dantų kaklelių apsnuoginimą bei sveikų dantų praradimo riziką. Atrofinis gingivitas dažniausiai pasireiškia senatvėje.
Gingivito simptomai
Žinoma, jog bakterinis gingivitas ne visuomet pasireiškia ryškiais simptomais. Kartais atsiradę neįsibėgėjusio gingivito požymiai gali būti neryškūs ir trumpalaikiai, taigi nesukeliantys didelio nerimo bei nenurodantys konkretaus susirgimo židinio. Tam, kad gingivitą atpažintumėte, svarbu ne tik žinoti galimus jo simptomus, bet ir sveikų dantenų požymius – tokiu būdu galėsite įvertinti net ir mažiausius dantų ertmės pokyčius ir nedelsiant kreiptis į specialistus.
Sveikų dantenų požymiai:
- Dantenų tekstūra primena apelsino žievelę;
- Dantenos yra tvirtos, nepabrinkusios, balkšvos ar rausvos spalvos;
- Dantenos nėra jautrios prisilietimui bei nekraujuoja.
Tuo tarpu gingivito požymiai yra ne tik priešingi, bet ir apimantys kitus nemalonius pojūčius:
- Pakitusios spalvos dantenos, tai yra paraudusios, ryškiai raudonos ar melsvos – tai pagrindinis simptomas, signalizuojantis apie gingivitą;
- Atsiradęs dantenų jautrumas ar skausmas;
- Kraujuojančios dantenos net nuo lengvo prisilietimo dantų šepetėliu;
- Gilėjančios dantenų „kišenės“, pasireiškiančios apsinuoginusiomis danties šaknimis, kurios sukelia tarytum išilgėjusių dantų vaizdą, taip pat tarp dantenų ir dantų atsiradę ir liežuviu jaučiami grioveliai;
- Neįprastas blogas burnos kvapas, kurį sukelia burnos ertmėse besiveisiančios bakterijos.
Gingivito gydymas
Nors gingivitas kamuoja daugelį pacientų ir pasireiškia nemaloniais pojūčiais, neuždelstos formos gydymas yra nesudėtingas ir pakankamai greitas. Kadangi gingivitą sukelia apnašos ir kiti bakterijų kaipimąsi skatinantys veiksniai, gydymo tikslas yra pašalinti bakterijų židinius. Tam taikoma profesionali burnos higiena, kurios metu yra šalinamos sukietėjusios apnašos, tapusios dantų akmenimis. Čia verta įsidėmėti, jog dantų akmenys, kitaip nei minkštosios apnašos, kurias pacientas gali pats pašalinti kruopščiu dantų valymu dantų šepetėliu bei tarpdančių siūlu, yra pašalinamos tik higienisto pagalba, pasitelkiant specialius įrankius ir priemones.
Profesionali burnos higienos procedūra prasideda nuo kruopštaus viršdanteninių ir podanteninių apnašų valymo, kurios suteikia sąlygas bakterijų ir patogeninių mikroorganizmų kaupimuisi, sukeliančiam blogą burnos kvapą. Po to, burnos ertmės higienistas nupoliruoja dantų paviršius, taip pašalindamas matomas pigmentines dėmeles – tokiu būdu dantų atspalvis pašviesėja ir suvienodėja, dantys atrodo blizgesni ir sveikesni. Tolesnė gingivito gydymo eiga priklauso nuo pačio paciento – ypač svarbi griežta burnos ertmės priežiūra bei žalingų įpročių atsisakymas. Svarbu turėti omenyje, jog gingivitas gali atsinaujinti, kai yra grįžtama prie senų įpročių.
Kaip išvengti gingivito?
Tam, kad išvengtumėte periodonto ligų ar jų atsinaujinimo, atkreipkite dėmesį į savo kasdienius įpročius, greičiausiai juose slypi pagrindinės susirgimo priežastys. Toliau pateiktos rekomendacijos padės išvengti ne tik gingivito, bet ir kitų dantų susirgimų.
- Tinkama burnos ertmės priežiūra. Kiekvieną dieną skirkite daugiau dėmesio teisingam dantų valymui, pasiekiant visus dantų paviršius ir tarpus, tik tokiu būdu pašalinsite besikaupiančias apnašas ir neleisite joms sukietėti. Kruopščiam dantų valymui reikalingas ne tik kokybiškas ir minkštas dantų šepetėlis bei jums tinkama dantų pasta, bet ir specialus tarpdančių siūlas. Dantų irigatorius, veikiantis stipria vandens srove, taip pat gali padėti palaikyti visapusišką burnos švarą, nes vienu metu valo apnašas ir masažuoja dantenas, taip skatindamas geresnę kraujotaką.
- Subalansuota mityba. Stebėkite savo maistą ir gėrimų pasirinkimus – gali būti, jog vartojate daug cukraus turinčio maisto produktų ir gėrimų, kurie skatina ėduonį ir bakterijų susidarymą. Į savo mitybos racioną įtraukite kuo daugiau daržovių, vaisių, sėklų bei ankštinių daržovių, taip pat nepamirškite gerti daug vandens – jis svarbus seilių gamybai, taigi ir burnos higienai.
- Reguliariai atliekama profesionali burnos higiena. Daugelis žmonių vis dar neįvertina higienisto atliekamos burnos higienos naudos, kuri padeda anksti nustatyti dantų ir dantenų susirgimų požymius bei palaikyti burnos sveikatą. Įprastai pacientams profesionali burnos higiena yra rekomenduojama bent 1-2 kartus metuose, tačiau turintiems breketus, kapas ar dantų implantus, procedūrą reikėtų atlikti dažniau arba kaip nurodė dantų higienistas.
Dantų sveikata išties slypi kasdieniuose įpročiuose, kuriuos suformuojame patys. Didesnis dėmesys dantų higienai, mitybai ir specialistų rekomendacijoms padės palaikyti estetišką ir sveiką šypseną, o tuo pačiu ir geresnę bendrą sveikatą. Jeigu jūsų dantys ar dantenos signalizuoja apie susirgimą bent vienu iš išvardytų simptomų, nelaukite pablogėjimo ir kreipkitės į specialistus.
