Periodontitas – viena iš periodonto ligų, su kuria susiduria 9 iš 10 žmonių visame pasaulyje. Nors periodontitas yra lėtai progresuojanti liga, kurios ankstyvuosius simptomus pastebėti nelengva, reguliari profilaktinė apžiūra ir tinkama burnos ertmės higiena gali užkirsti kelią ligos progresavimui ir atsiradimui.
Kas yra periodontologija?
Periodontologija vadiname odontologijos sritį, apimančią dantį supančių audinių, tokių kaip dantenos, danties cementas, periodonto raiščiai ir alveolės kaulas, ligas ir gydymą. Graikiškas žodžio vertimas nusako esminę šio mokslo reikšmę – išvertus iš graikų kalbos „peri“ reiškia „aplink“, o „odont“ – „dantis“. Dažniausiai pasitaikančios periodonto ligos yra gingivitas ir periodontitas. Trumpai tariant, gingivitas yra bakterijų sukeltas dantenų uždegimas, tuo tarpu negydomas ir progresavęs gingivitas sukelia periodontitą, kurio metu uždegimas pasiekia ne tik dantenas, bet ir giliau esančius audinius, taip sukeldamas danties kaulo irimą.
Kas sukelia periodontitą?
Reikšmingiausią įtaką periodontito atsiradimui turi ant dantų paviršiaus ir tarpdančiuose besikaupiančios dantų apnašos. Nors minkštas dantų apnašas galime nuvalyti dantų šepetėliu, dalis jų, dėl nepakankamai kruopštaus valymo arba sunkaus pasiekiamumo, yra praleidžiamos. Ilgainiui nepašalintų apnašų sankaupos virsta kietomis apnašomis bei dantų akmenimis, kurių pašalinimas įmanomas tik profesionalios burnos higienos pagalba. Ant dantenų ir po dantenomis susidarę dantų akmenys trikdo dantenų kraujotaką, tad dantenos pradeda tinti ir kraujuoti – tai signalizuoja apie gingivitą. Atsiradusios „dantenų kišenės“ (tarp dantenų ir danties susidaręs plyšys) ir į kitus audinius plintantis uždegimas apima žandikaulio kaulą, kuris palaipsniui pradeda irti – tai reiškia periodontitą.
Apnašų susidarymas – nesustabdomas procesas, tačiau būtent nekokybiška burnos higiena duoda kelią tolimesnių dantų bei dantenų ligoms vystytis. Tam tikrai atvejais apnašų susidarymo intensyvumui turi įtakos įgimti ir įgyti veiksniai:
- Seilių sudėtis.
- Neteisingas sąkandis ir dantų išsidėstymas.
- Žalingi įpročiai (rūkymas ir alkoholio vartojimas).
- Daug angliavandenių ir cukraus turintis maistas.
- Dažantys ir cukringi gėrimai.
- Hormoniniai pokyčiai ir įvairios ligos.
Periodontito ligos eiga
Kaip jau minėjome, periodontitas nustatomas tuomet, kai pažeidžiami aplink dantį esantys audiniai – periodonto raištis, danties cementas, alveolės kaulas – ir prasideda jų irimas. Dantys tampa paslankūs, dantenose atsiranda pūlinių, o danties šaknies kaulas tirpsta ir yra, kol galiausiai sutrumpėja ir susilpnėja taip, jog nebeišlaiko danties vietoje ir jis iškrenta.
Periodontitas gali būti ūmus ir lėtinis. Ūmus apikalinis periodontitas neretai yra sukeliamas patirtos dantų traumos, tokios kaip danties šaknies lūžis, sumušimas, nuskilimas. Tuo tarpu lėtinis apikalinis periodontitas nusako, kad uždegimas iš šaknies galo išplito į pariapikalinius audinius, taigi už danties šaknies. Tokią diagnozę periodontologas galima nustatyti radiologinio tyrimo metu.
Apikalinis periodontitas gali būti tiek simptominis, tiek besimptominis:
- Simptominis viršūninis periodontitas: jaučiamas lokalus dantų skausmas; priklausomai nuo ligos etapo, skausmas varijuoja nuo maudžiančio iki pulsuojančio; pakitusi skaudamo danties forma ar pozicija trukdo įprastam sąkandžiui.
- Besimptominis viršūninis periodontitas: jaučiami neryškūs simptomai arba jų visai nėra; apie problemą dažnu atveju signalizuoja pakitusi bei neestetiškai atrodanti danties spalva ir atsiradęs danties jautrumas valgant karštą maistą ar geriant karštus gėrimus.
Periodontito požymiai
Pacientams, kurių ligos eiga yra pažengusi, dažnai signalizuoja šie periodontito simptomai:
- Dantenos patinusios, o spalva pakitusi (raudona ar net melsva). Valantis dantis dantų šepetėlių arba tarpdančių siūlu dantenos kraujuoja – tai signalizuoja apie bakterijų sankaupas.
- Pastovus ir net išsivalius dantis nepranykstantis blogas burnos kvapas arba jaučiamas nemalonus ir rūgštus skonis burnoje.
- Skausmas valgant – atsiranda dėl infekcijos danties šaknyje.
- Dantų jautrumas temperatūros pokyčiams – taip įvyksta tuomet, kai tarp dantenų ir dantų atsiradęs tarpas leidžia dirgikliams pasiekti danties šaknį.
- Dantų paslankumas arba klibėjimas – dėl tirpstančio ir trumpėjančio danties šaknies kaulo, probleminis dantis yra silpniau laikomas. Šis simptomas ypač jaučiamas valgio kramtymo metu, nes procesas tampa neįprastai nepatogus, o sąkandis pakitęs.
- Atsiradusios gilios „dantenų kišenės“ – tai yra tarpai tarp dantenų ir dantų. Tokiu atveju dantys atrodo „išilgėję“, o dantenos susitraukusios.
Faktoriai, didinantys periodontito riziką
- Genetika. Jeigu jūsų šeimos narys (tėvai, seneliai, broliai ar seserys) sirgo arba serga periodonto ligomis, rizika susirgti išauga ir jums. Net simptomų nejaučiantys pacientai turėtų apsilankyti pas periodontologą.
- Cukrinis diabetas. Žmonių, sergančių cukriniu diabetu, seilėse yra natūraliai didesnis kiekis cukraus, kuris skatina bakterijų kaupimąsi burnoje. Be to, cukrinis diabetas taip pat gali turėti įtakos sutrikusiai dantenų kraujotakai.
- Rūkymas. Rūkantys arba praeityje rūkę žmonės turi išaugusią riziką susirgti dantenų ligomis dėl mažesnio deguonies patekimo į dantenas, ko pasėkoje burna tampa puikia terpe intensyvesniam bakterijų kaupimuisi.
- Amžius. Ligos kontrolės ir profilaktikos centrų duomenimis nustatyta, jog net pusė pacientų, vyresnių nei 30 metų, serga dantenų liga. Suaugusieji, niekuomet nesilankę pas periodontologą, turėtų neatidėliotinai pasitikrinti savo dantenų sveikatą.
Periodontitas progresuoja pakankamai lėtai, tad reguliariai lankantis pas odontologą ar periodontologą, galima pastebėti net ir ankstyvuosius požymius ir ligą sustabdyti. Periodontito gydymo metu yra šalinamas uždegimas, tačiau gydymo metodas priklauso nuo to, kaip liga yra pažengusi.
Periodontito gydymas
1-asis gydymo etapas (nechirurginis)
Pacientams, kuriems diagnozuotas gingivitas (t. y. dantenų uždegimas), pakanka nechirurginio gydymo, trunkančio 1 arba 2 vizitus. Šio gydymo metu atliekama profesionali burnos higiena – šalinamos minkštos apnašos ir akmenys, poliruojamos dantų šaknys. Dažniausiai pacientams yra atliekama vietinė nejautra tam, kad procedūra nesukeltų skausmo ar diskomforto. Kartais šios procedūros užtenka užkirsti kelią gingivito progresavimui – dėl apnašų pašalinimo, dantenose nelieka jautrumo ar skausmo, jos nebekraujuoja. Visgi tam tikrai atvejais reikalingas periodontito gydymas antibiotikais.
2-asis gydymo etapas (chirurginis)
Praėjus maždaug 1-3 mėnesiams po profesionalios dantų higienos, periodontitu sergantiems pacientams yra skiriamas tolimesnis gydymas. Šio etapo metu, kai savaime išnyksta negilios „dantenų kišenės“, siekiama atstatyti giliąsias – jų atstatymui reikalingas chirurginis įsikišimas. Chirurginės Lopo operacijos metu pažeistos dantenos yra pakeliamos, apnuoginant dantų alveolės kaulą. Ten susikaupusios apnašos ir dantų akmenys yra pašalinami, o dantenos vėl pritraukiamos ir sutvirtinamos siūlėmis.
3-iasis gydymo etapas (palaikomasis)
Siekiant palaikyti tvarkingas ir sveikas dantenas, pacientui skiriami reguliarūs palaikomieji vizitai, kurių metu vertinama ir stebima dantenų būklė, vengiant apnašų ir dantų akmenų kaupimosi. Tam, kad periodonto ligos neatsinaujintų, svarbu tinkama asmeninė burnos higiena ir reguliariai, pagal specialisto nurodymus, atliekama profesionali burnos higiena.
Jeigu jus kamuoja bent vienas ar keli periodonto ligų simptomai, nedelskite ir atvykite konsultacijai į odontologijos centrą „Orto Vita“, kuriame įvertinsime jūsų dantenų būklę ir paskirsime tinkamiausią gydymą. Norėdami sužinoti daugiau informacijos apie skirtumus tarp gingivito ir periodontito, bei kaip išvengti periodonto ligu atsiradimo, skaitykite čia.
Dažniausiai užduodami klausimai
-
Kaip galima išvengti periodontito?
Geriausias būdas išvengti periodontito yra reguliari burnos higiena, įskaitant dantų valymą ir naudojimąsi siūlu, taip pat reguliarius odontologo patikrinimus ir profesionalų dantų valymą.
-
Ar periodontitas gali turėti įtakos bendrai sveikatai?
Taip, periodontitas gali turėti neigiamos įtakos bendrajai sveikatai. Tyrimai rodo, kad ši liga gali būti susijusi su didesne širdies ligų, diabeto ir nėštumo komplikacijų rizika.
