Dantenų kraujavimas nei vienam nekelia žavesio ar malonumo. Dažnai tai ne tik suteikia estetinį nepatogumą, bet ir nerimą dėl kraujavimą sukėlusių priežasčių. Greičiausiai bent kas antras žmogus yra susidūręs su gausesniu ar lengvesniu dantenų kraujavimu. Tokia problema gali iškilti tiek dėl sunkesnių susirgimų, tiek dėl diena iš dienos kartojamų neteisingų įpročių.
Kodėl kraujuoja dantenos?
Prieš leidžiant apimti nerimui verta žinoti, jog dantenų kraujavimas nebūtinai signalizuoja apie ligas ar kitus dantenų susirgimus, tačiau individuali burnos ertmės sveikatos priežiūra ir profilaktika pas specialistus yra itin svarbi bet kokiu atveju, siekiant užkirsti kelią didesnėms problemoms.
Neretai kraujavimas pasirodo valantis dantis arba valgant – tai gali indikuoti apie įvairias dantenų ligas, tačiau tokia diagnozė dažnai pasirodo ir kitais simptomais, kuriuos aptarsime toliau straipsnyje. Esant trumpalaikiam ir vienkartiniam dantenų kraujavimui, galima įtarti paprastas priežastis, pavyzdžiui, per didelis dantų šepetėlio spaudimas valant dantis, pasirinktas pernelyg kietas dantų šepetėlis arba neatsargus tarpdančių valymas specialiu siūlu.
Kokios yra galimos kraujuojančių dantenų priežastys?
Peržvelkime kelias dažniausiai pasitaikančias kraujuojančių dantenų priežastis ir simptomus. Svarbu prisiminti, jog kraujavimas iš dantenų dažniausiai nėra vienintelis simptomas, tad svarbu pastebėti ir kitus veiksnius. Vis dėlto, savidiagnozė nėra patikimiausias problemos nustatymo būdas, tad pastebėję bent vieną ar kelis atsiradusius simptomus, visuomet pasirodykite savo odontologui, kuris įvertins jūsų burnos ertmės būklę ir, esant reikiamybei, paskirs atitinkamą gydymą.
Dantenų ligos
Dantenų ligos apima skirtingus dantenų susirgimus, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra gingivitas ir periodontitas. Gingivitu vadiname bakterijų sukeltą dantenų uždegimą, tuo tarpu periodontitas – tai progresavęs gingivitas, apimantis ir dantis supančius audinius. Periodonto ligos kamuoja beveik 75 % suaugusių žmonių visame pasaulyje, nors nepažengę susirgimai gali nerodyti aiškių ar lengvai pastebimų simptomų. Štai kodėl svarbi reguliari profilaktika – tik specialistai gali pastebėti simptomus, kurie nėra matomi plika paciento akimi. Sergant periodontitu, pastebimi šie požymiai:
- Patinusios, jautrios ir rausvos ar net melsvos dantenos, kraujuojančios valantis dantis šepetėliu arba tarpdančių siūlu.
- Pastovus ir neišnykstantis blogas burnos kvapas ir nemalonus (kartais rūgštus) skonis burnoje.
- Diskomfortas valgant – dantų skausmas, jautrumas šalčiui arba karščiui, danties klibėjimas.
- Atsiradusios „danties kišenės“ – dantys rodosi išilgėjusios, o dantenos susitraukusios.
- Pakitusi danties spalva, atsiradusios tamsios dėmelės.
Žalingi įpročiai
Jau turbūt žinote, jog žalingi įpročiai yra vienas didžiausių burnos priešų. Rūkantys žmonės ne tik pasižymi blogu kvapu iš burnos ar pageltusiais dantimis. Rūkant, o taip pat ir vartojant alkoholį, burnos gleivinė gamina mažiau seilių (tam įtakos turi ir vyresnis amžius), todėl burna sausėja. Sausoje burnoje natūraliai lengviau ir intensyviau kaupiasi anaeorobinės bakterijos, sudarkančios natūralią mikroflorą bei ardančios dantų audinius. Toks disbalansas sąlygoja įvairias dantų ir dantenų ligas, galinčias pasireikšti dantenų kraujavimu.
Dantų valymo įpročiai
Dantenos gali kraujuoti ir dėl per stipraus dantų valymo šepetėliu arba dantis užgavus tarpdančių siūlu. Valant dantis nereikėtų spausti dantų šepetėlio arba juo stipriai „brūžinti“ dantis – taip padarysite daugiau žalos nei naudos, nes ne tik pažeisite emalį, kuris yra svarbi dantį sauganti apsauginė medžiaga, bet pažeisite ir dantenas, tad jos gali tapti jautrios ir kraujuojančios. Dantų valymo efektyvumui taip pat didelę įtaką turi dantų šepetėlis. Dažnai daroma didelė klaida – žmonės renkasi vidutiniškai kietus arba kietus šepetėlius. Visuomet rinkitės tik minkštus arba itin minkštus dantų šepetėlius, o dantis valykite švelniai ir sistemingai, sukamaisiais ir šluojamaisiais judesiais.
Kitos galimos dantenų kraujavimo priežastys:
Hormonų svyravimai
Dantenų kraujavimas gali atsirasti ir dėl hormonų svyravimų, ypač paauglystės laikotarpiu, vykstant brendimui, esant nėštumui arba menopauzei. Nustatyta, jog dėl nuolatos kintančių hormonų, moterų dantenos yra jautresnės nei vyrų, todėl jos dažniau patiria dantenų ligas. Nėščiosioms dažnai pasitaiko nėštumo gingivitas, kuris, tinkamai prižiūrint dantis, išnyksta praėjus nėštumui.
Diabetas
Nustatyta, kad diabetikai yra linkę dažniau turėti burnos ertmės problemų, nes jų žaizdos gyja kur kas lėčiau. Dėl šios priežasties, diabetu sergantys žmonės, susižeidę ar užkliudę burnos gleivinę, gali patirti dantenų kraujavimą.
Paveldėtas dantenų jautrumas
Dantenų jautrumas gali būti genetiškai paveldėtas ir pasireikšti dažnu dantenų pakraujavimu. Turint dantenų jautrumą svarbu stiprinti bendrą burnos sveikatą, taip pat rinktis specialiai jautrioms dantenoms pritaikytas burnos priežiūros priemones bei vengti tokių dirgiklių kaip kietas dantų šepetėlis ar aštrus maistas.
Kaip išvengti kraujuojančių dantenų?
Greičiausiai esate girdėję sakant, jog burnos ertmė turi didelę įtaką mūsų bendrai sveikatai – tai tikrų tikriausia tiesa. Nesirūpindami arba turėdami nekokybišką dantų priežiūrą leidžiate bakterijoms kauptis burnos ertmėje ir veikti dantų emalį. Visgi kokybiškas dantų valymas turi apimti ne tik dantų paviršių, bet ir tarpus tarp dantų – juose užstringa maisto likučiai, kuriais minta bakterijos. Nenuvalytos apnašos greitai virsta dantų akmenimis, kurių namų sąlygomis pašalinti nepavyks. Dantų akmenys ir apnašos nuolatos žaloja ir ardo danties audinius, galiausiai paveikdami ir dantenas. Taip atsiranda ėduonis (kariesas), pulpitas ar dantenų uždegimas. Esant dantų jautrumui ir dantenų sutrikimams, siekite stiprinti savo dantenų sveikatą – rinkitės burnos priežiūros priemones su fluoridu ir ksilitoliu.
Išvengti dantenų problemų padės ir tinkama mityba, mat viena iš kraujuojančių dantenų priežasčių yra maisto produktai, turintys daug cukraus, nes sukuria puikias sąlygas apnašų kaupimuisi. Kaip žinoma, apnašos ir dantų akmenys iššaukia dantenų ligas. Specialistai pataria valgyti kuo daugiau daržovių ir vaisių, nes juose gausu vitaminų ir svarbių maistinių medžiagų. Be to, šviežios morkos arba obuoliai taip pat natūraliai valo dantis nuo apnašų ir masažuoja dantenas.
Galiausiai, kokybiška kasdienė dantų priežiūra ir reguliari profesionali burnos higiena sudaro stiprų pagrindą ne tik sveikai burnos ertmei, bet ir bendrai sveikatai. Kas rytą ir kas vakarą dantis šepetėliu valykite kruopščiai ir ne paskubomis. Taip pat nepamirškite tarpdančių – jų valymui naudokite specialų tarpdančių šepetėlį arba tarpdančių siūlą. Reguliariai, taigi 1-2 kartus metuose, atliekama profesionali burnos higiena neleis dantų apnašoms ir akmenims sukelti žalos ir padės pastebėti pirmuosius įvairių dantų bei dantenų susirgimų simptomus.
Ką daryti, jeigu dantenos kraujuoja?
Jeigu jūsų dantenos kraujuoja, valykite dantis minkštu šepetėliu 2-3 kartus dienoje, skalaukite burną šiltu vandeniu ir druska arba antibakteriniu burnos skalavimo skysčiu. Taip pat ypač venkite, o geriau ir atsisakykite, rūkymo ir alkoholio vartojimo. Teikite dėmesį savo mitybai, joje svarbūs vitamino C (imuninės sistemos gerinimui) ir vitamino K (kraujo krešėjimo procesui) turintys maisto produktai. Jeigu dantenų kraujavimas tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, kreipkitės į odontologą, kuris nustatys priežastį ir paskirs tinkamiausią gydymą.
Rūpindamiesi visapusiška savo burnos sveikata, rūpinatės ir savo bendra kūno sveikata – ir atvirkščiai. Profilaktika ir tinkami įpročiai yra geriausias būdas išvengti didesnių sveikatos problemų ir finansinių išlaidų. Tad teikite kokybišką dėmesį savo burnos sveikatai jau dabar, o jūsų dantys jums padėkos.
